Be abejo, pandemija pakeitė ir požiūrį į šeimą bei draugus. Sociologinės apklausos parodė, kad daugelis žmonių ėmė aktyviau bendrauti su artimaisiais, net jei tai buvo tik nuotoliniu būdu. Tačiau ne viskas buvo gerai – kai kurie žmonės susidūrė su nesutarimais šeimoje, ypač dėl skirtingų nuomonių apie pandemijos valdymą.
Psichologiniai veiksniai taip pat vaidino svarbų vaidmenį. Izoliacija ir sveikatos baimė sukėlė didelį stresą, todėl emocinės paramos ieškojimas iš artimųjų tapo ypač svarbus. Tačiau kai kuriems tai buvo sudėtinga, ypač tiems, kurie patyrė vienatvę arba prarado mylimus žmones dėl COVID-19.
Daugelis apklaustųjų pripažino, kad jų socialiniai ryšiai pandemijos metu tapo tvirtesni. Tačiau išryškėjo ir socialiniai skirtumai – vyresnio amžiaus žmonės dažnai jautėsi labiau izoliuoti ir turėjo mažiau galimybių bendrauti, palyginti su jaunimu, kuris lengviau prisitaikė prie naujų technologijų.
Pandemijos poveikis nesibaigė asmeniniais santykiais. Dėl socialinės distancijos ir karantino žmonės prarado galimybes dalyvauti kultūriniuose ir sporto renginiuose, bendruomenės susitikimuose. Tai turėjo įtakos ne tik asmeniniam gyvenimui, bet ir bendruomenių aktyvumui – kai kurios iniciatyvos susidūrė su sunkumais išlaikant ryšius.
Be to, pandemijos laikotarpiu padaugėjo socialinės įtampos, ypač dėl skirtingų nuomonių apie vyriausybes priemones ir vakcinaciją. Tai lėmė, kad kai kurie žmonės nutraukė santykius su tais, kurie nesutiko su jų nuomone, taip dar labiau padidindami socialinių ryšių fragmentaciją.
Apibendrinant, pandemijai turėjo kompleksišką poveikį socialiniams santykiams Lietuvoje. Žmonės susidūrė su naujais iššūkiais, kurie paveikė jų bendravimą ir tarpusavio santykius, ir tai atskleidė socialinių ryšių dinamiką šiuolaikinėje visuomenėje.
Statistikos analizė prieš ir po pandemijos
Pandemija, prasidėjusi 2020 metais, smarkiai pakeitė ne tik mūsų sveikatą, bet ir socialinius santykius bei visuomenės nuomones. Lietuvoje atlikti tyrimai, lyginant duomenis prieš ir po pandemijos, atskleidžia ryškius pokyčius žmonių nuotaikose ir elgesyje.
Anksčiau, prieš pandemiją, socialiniai ryšiai dažniausiai buvo kuriami tiesioginiu kontaktu. Žmonės aktyviai susitikdavo, lankydavo renginius ir šventes, dalyvavo bendruomenės veikloje. Tyrimai rodo, kad maždaug 70% gyventojų buvo patenkinti savo socialiniu gyvenimu ir jaučia palaikymą iš artimųjų. Tačiau su pandemijos atėjimu ir socialiniu atstumu, šie ryšiai patyrė didelį stresą.
Apklausos po pandemijos parodė, kad tik 45% respondentų teigė, jog jų socialiniai santykiai nesikeitė. O daugiau nei 30% pripažino, kad jaučia didesnį vienišumo jausmą, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie anksčiau buvo socialiai aktyvūs.
Be to, pastebima, kad virtualūs ryšiai tapo vis svarbesni. Prieš pandemiją tik 25% žmonių reguliariai bendravo per socialinius tinklus, o po jos šis skaičius šoktelėjo iki 55%. Tai rodo, kad žmonės prisitaikė prie naujų aplinkybių ir ieškojo būdų palaikyti ryšius nuotoliniu būdu.
Visgi, pasitikėjimas kitais taip pat pakito. Tyrimai atskleidė, kad pasitikėjimas bendruomene sumažėjo – prieš pandemiją 60% gyventojų teigė pasitikintys kaimynais, o po jos šis rodiklis nukrito iki 40%. Tai gali būti susiję su baimėmis dėl sveikatos ir saugumo, kurios tapo ryškesnės socialiniuose santykiuose.
Pandemija paveikė ir požiūrį į dalyvavimą visuomenės gyvenime. Daugiau nei 50% respondentų pripažino, kad pandemijos metu tapo aktyvesni savanoriai ar dalyvavo pagalbos iniciatyvose, tačiau po to šis aktyvumas sumažėjo. Tai rodo, kad nors žmonės buvo motyvuoti padėti, ilgainiui gali pasigesti nuoseklumo.
Apibendrinant, pandemija turėjo didelį poveikį Lietuvos gyventojų socialiniams santykiams, keisdama bendravimo formas ir nuostatas apie artumą bei pasitikėjimą. Tai sukūrė naujas socialines dinamikas, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų visuomenei.
Gyventojų nuomonių kaita: tyrimo metodai
Pandemijos metu gyventojų nuomonių pokyčius dažniausiai tiria sociologai ir statistikai, pasitelkdami įvairius metodus, kurie leidžia analizuoti žmonių nuotaikas, elgesį ir tarpusavio santykius. Apklausos, kuriose respondentai dalijasi savo nuomonėmis, jausmais ir patirtimi, yra vienas iš pagrindinių metodų. Jos gali būti vykdomos skirtingais būdais: internetu, telefonu ar asmeniškai, atsižvelgiant į tiriamą grupę ir tyrimo tikslus.
Be kiekybinių metodų, svarbūs ir kokybiniai tyrimai, pavyzdžiui, interviu ir fokus grupės. Tokie metodai leidžia išgauti gilesnį supratimą apie asmenines patirtis ir nuomones, kurios gali būti nepakankamai atskleistos skaičiais. Interviu metu tyrėjai gali užduoti atvirus klausimus, leidžiančius dalyviams plačiau kalbėti apie pandemijos poveikį jų socialiniams santykiams.
Taip pat analizuojami antriniai duomenų šaltiniai – ankstesni tyrimai, statistika ir oficialios ataskaitos. Tai padeda palyginti naujus duomenis su senesniais ir įvertinti, kaip nuomonės ir elgesys keitėsi, ypač pandemijos kontekste.
Kombinuodami kiekybinius ir kokybinius metodus, tyrėjai gali gauti išsamesnį vaizdą apie pandemijos poveikį gyventojų nuomonėms ir socialiniams ryšiams. Tokie tyrimai atskleidžia svarbias tendencijas, padedančias geriau suprasti, kaip žmonės reaguoja į krizes ir kaip tai veikia jų tarpusavio santykius.
Socialinių santykių pokyčių tendencijos
Pandemija Lietuvoje atnešė nemažai pokyčių socialiniuose santykiuose, kurie paveikė tiek asmeninius, tiek visuomeninius ryšius. Statistikos rodikliai rodo, kad bendravimo būdai ir dažnumas pasikeitė, ir tai turėjo įtakos ne tik asmeniniam gyvenimui, bet ir bendruomenei apskritai.
Pirmiausia, karantino priemonės ir socialinė izoliacija privertė žmones ieškoti naujų bendravimo formų. Daugiau nei pusė apklaustųjų pripažino, kad pradėjo daugiau bendrauti internetu – socialiniuose tinkluose, vaizdo skambučiais ir kitomis skaitmeninėmis platformomis. Tai leido sumažinti fizinį atstumą ir pagerinti ryšius su draugais bei šeima, net jei jie gyvena toli.
Kita vertus, pasikeitė ir santykių kokybė. Dauguma žmonių teigė, kad pandemijos metu jų ryšiai su artimaisiais tapo stipresni, nors tai dažnai pasiekta nuotoliniu būdu. Asmeniniai ryšiai pradėjo labiau vertinti, o tai atsispindėjo didesniu emociniu palaikymu ir empatija. Tačiau kartu kai kurie pranešė apie padidėjusius konfliktus šeimose ir tarp draugų, ypač kai kalbama apie skirtingas nuomones dėl pandemijos valdymo.
Trečia, socialinių santykių dinamika keitėsi ir platesniame kontekste. Pandemija privertė žmones permąstyti vertybes ir prioritetus, o tai turėjo įtakos bendruomeninėms iniciatyvoms. Daugiau žmonių aktyviai dalyvavo savanoriškoje veikloje, padedant tiems, kurie buvo labiausiai paveikti pandemijos. Tai rodo, kad socialinė atsakomybė ir bendruomeniškumo jausmas tapo svarbiais veiksniais formuojant tarpusavio santykius.
Nuotolinis darbas ir mokymasis taip pat paveikė profesinius santykius. Dalis darbuotojų jautėsi atsijungę nuo kolegų, tačiau kiti tai vertino kaip galimybę geriau subalansuoti darbą ir asmeninį gyvenimą. Tai atskleidė naujas galimybes bendradarbiauti ir užmegzti ryšius su žmonėmis, kurie anksčiau galbūt buvo neprieinami.
Visi šie pokyčiai liudija, kad pandemija ne tik paveikė socialinius santykius, bet ir sukūrė naujas tendencijas, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį Lietuvos gyventojų bendravimo kultūrai. Galime tikėtis, kad visuomenė taps labiau orientuota į bendruomeniškumą ir emocinį palaikymą, nors iššūkiai vis dar gali išlikti.
